Tarptautinė darbo diena
Apr 28, 2022
Mano gamykloje nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 3 d. bus minima Tarptautinė darbo diena.
Susisiekite su mumis mob.at 86-17706678615
Any inquiry please send to Email via [email protected]

Tarptautinė darbo diena, dar žinoma kaip „gegužės 1-oji tarptautinė darbo diena“ ir „tarptautinė darbuotojų diena“ (Tarptautinė darbuotojų diena arba gegužės diena), yra nacionalinė šventė daugiau nei 80 pasaulio šalių. Nustatyti kiekvienų metų gegužės 1 d. Tai festivalis, kuriuo dalijasi dirbantys žmonės visame pasaulyje.
1889 m. liepos mėn. Antrasis internacionalas, vadovaujamas Engelso, surengė kongresą Paryžiuje. Susirinkimas priėmė nutarimą, numatantį, kad 1890 m. gegužės 1 d. tarptautiniai darbininkai surengs paradą, ir nuspręsta gegužės 1-ąją paskelbti Tarptautine darbo diena. Centrinės liaudies vyriausybės Vyriausybės reikalų taryba 1949 m. gruodį priėmė sprendimą gegužės 1-ąją nustatyti Darbo diena. Po 1989 m. Valstybės taryba pagyrė nacionalinius modelio darbuotojus ir pažangius darbuotojus iš esmės kas penkerius metus, kiekvieną kartą skirdama maždaug 3,{8}} pagyrimų.
2021 m. spalio 25 d. buvo paskelbtas „Valstybės tarybos generalinės tarnybos pranešimas dėl kai kurių 2022 m. švenčių organizavimo“, kuriame nuo 2022 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. gegužės 4 d. bus 5 laisvos dienos. Balandžio 24 d. sekmadienį) ir gegužės 7 d. (šeštadienį) darbui.
XIX amžiuje daugelis šalių, tokių kaip JAV ir Europa, palaipsniui išsivystė iš kapitalizmo į imperializmą. Siekdami paskatinti sparčią ekonomikos plėtrą ir išgauti daugiau perteklinės vertės, kad išlaikytų šią sparčią kapitalistinę mašiną, kapitalistai ir toliau didino darbo valandas. ir daug darbo reikalaujančių metodų žiauriai išnaudoti darbuotojus.
Jungtinėse Amerikos Valstijose darbuotojai dirba 14–16 valandų per dieną, kartais net 18 valandų, tačiau atlyginimai yra labai maži. Vienos Masačusetso batų gamyklos prižiūrėtojas kartą pasakė: „Galiu priversti stiprų, darbingą 18-metų berniuką dirbti prie bet kurios čia esančios mašinos, o sulaukęs 22 metų galiu papilkinti jo plaukus. “. Sunki klasių priespauda sukėlė didelį proletarų pyktį. Jie žino, kad vienintelis būdas laimėti sąlygas išlikti yra vienytis ir kovoti su kapitalistais per streiko judėjimus. Darbuotojų siūlytos streiko sąlygos buvo aštuonių valandų darbo dienos įgyvendinimas.
1866 m. Pirmoji tarptautinė Ženevos konferencija paskelbė aštuonių valandų darbo dienos šūkį.
1877 metais prasidėjo pirmasis nacionalinis streikas Amerikos istorijoje. Darbininkų klasė išėjo į gatves demonstruoti, prašydama vyriausybės pagerinti darbo ir gyvenimo sąlygas, sutrumpinti darbo valandas ir įvesti aštuonių valandų darbo dieną. Netrukus po streiko komanda išsiplėtė, šoktelėjo profsąjungų narių skaičius, streiko judėjime dalyvavo ir darbuotojai iš visos šalies.
Dėl didelio darbo judėjimo spaudimo JAV Kongresas buvo priverstas priimti aštuonių valandų darbo dienos įstatymą. Tačiau kai kurie kapitalistai tai tiesiog ignoravo. Šis įstatymas yra tik popieriaus lapas. Darbininkai vis dar gyvena siaubingai ir yra kankinami kapitalistų. Nepakenčiami darbininkai nusprendė pakelti kovą už teisę į gyvybę į naują kulminaciją, ruošdamiesi surengti didesnio masto streiko judėjimą.
1884 m. spalį aštuonios tarptautinės ir nacionalinės darbininkų grupės JAV ir Kanadoje surengė mitingą Čikagoje (JAV) ir nusprendė 1886 m. gegužės 1 d. surengti visuotinį streiką, priversdamas kapitalistus įgyvendinti aštuonių valandų darbo dieną. Pagaliau atėjo diena. 1886 m. gegužės 1 d. 350 darbuotojų iš daugiau nei 20,000 įmonių Jungtinėse Valstijose nutraukė darbą ir išėjo į gatves surengdami didžiulę demonstraciją. Įvairių spalvų ir darbo rūšių darbuotojai paskelbė visuotinį streiką. Vien Čikagoje į gatves išėjo 45{11}} darbuotojai. Pagrindiniai JAV pramonės sektoriai buvo paralyžiuoti, traukiniai tapo gyvatėmis, parduotuvės tylėjo, o visi sandėliai buvo uždaryti ir užplombuoti.
Kai Čikaga buvo centras, Jungtinėse Valstijose buvo surengti didelio masto streikai ir demonstracijos, kuriose dalyvavo apie 350,{2}} žmonių. Demonstrantai reikalavo gerinti darbo sąlygas ir įdiegti aštuonių valandų darbo sistemą. 1886 m. gegužės 3 d. Čikagos vyriausybė išsiuntė policiją sutramdyti ir nužudyti du žmones. Situacija išsiplėtė. Gegužės 4 dieną streikuojantys darbuotojai surengė protestą Haymarket aikštėje. Kadangi nepažįstami žmonės svaidė bombas į policiją, policija galiausiai nušovė. Iš viso 4 darbuotojai ir 7 policijos pareigūnai žuvo iš eilės, o tai žinoma kaip „Haymarket Riot“ arba „Haymarket Massacre“. Vėlesniame nuosprendyje aštuoni anarchistai buvo apkaltinti žmogžudyste, keturi buvo pakarti, o vienas nusižudė kalėjime.
Siekiant paminėti šį didžiulį darbininkų judėjimą ir protestuoti prieš nuosprendį, visame pasaulyje vyko darbininkų protestai. Šie įvykiai tapo „Tarptautinės darbo dienos“ pirmtakais.
1889 m. liepos mėn. Engelso organizuotame Antrojo internacionalo steigiamajame susirinkime buvo paskelbta, kad kasmet gegužės 1-oji bus paskelbta Tarptautine darbo diena.
Po sunkios ir kruvinos kovos pergalė pagaliau iškovota. Šiam darbininkų judėjimui paminėti 1889 m. liepos 14 d. Prancūzijoje, Paryžiuje, iškilmingai atidarytas socialistų kongresas, kurį sušaukė įvairių šalių marksistai. Konferencijoje delegatai vienbalsiai sutarė, kad gegužės 1-oji būtų paskelbta bendra tarptautinio proletariato švente. Šis sprendimas sulaukė greito ir teigiamo viso pasaulio darbuotojų atsako. 1890 m. gegužės 1 d. darbininkų klasė Europoje ir JAV ėmėsi iniciatyvos išeiti į gatves, surengti dideles demonstracijas ir mitingus kovoti už teisėtas teises ir interesus. Nuo tada šią dieną susirinks ir eis švęsti dirbantys žmonės iš viso pasaulio, bus švenčiamos valstybinės šventės.
Kinijos žmonės Darbo dieną švenčia 1918 m. Centrinės liaudies vyriausybės Vyriausybės reikalų taryba 1949 m. gruodžio mėn. paskelbė, kad gegužės 1-oji yra įstatyminė darbo diena.

